brinkstelėti

brìnkstelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. 1. trinktelėti, suduoti: Brìnkstelėjau jam par nosį Skr. Perkūnas brìnkstelėjo ir uždegė Skr. Nelįsk an arklį – kai brìnkstelės (spirs), tai be dantų liksi Pbs. 2. su trenksmu kristi, virsti: Mes net apmirėm, kai Jonas leisgyvis brìnkstelėjo Vlkv. Ožka vožė jai į šonkaulius, ir merga brinkstelėjo žolėj kaip rąstigalis rš.